Avangardas architektūroje ir interjere

Avangardas – vienas iš „drąsiausių“ interjero dizaino stilių. Todėl jį dažnai pasirenka kūrybingi asmenys ir kiti žmonės, kurie nebijoja drąsų sprendimų. Be to, šiandien avangardą galima sutikti ne tik gyvenamuose patalpose, bet ir biuruose. Atėjęs į Europą XX amžiuje, šis dizaino kryptis greitai tapo populiarus beveik visose pasaulio šalyse.

Pirmiausia terminas „avangardas“ atsirado mene. Paties žodžio kilmė yra prancūziška. Galima versti kaip „pirmasis ešelonas“, kas gerai atspindi šio stiliaus esmę. XX amžiuje daugelis menininkų pradėjo „išeiti iš rėmų“ ir piešti paveikslus, kurie skyrėsi nuo tradicinių stilių. Pamažu tokios tendencijos pradėjo „perkelti“ ir į kitas sritis. Maždaug amžiaus viduryje jos „pasiekė“ dizainą. Be to, tai įvyko vienu metu keliuose šalyse. Todėl dabar jau sunku išskirti konkretų valstybę, kurią galima vadinti avangardo gimtine. Per praėjusius dešimtmečius stilius mažai pasikeitė. Jis toliau „derina nederinamą“. Vienintelis skirtumas – technikos vystymosi metu į jį buvo įtraukti įvairūs „protiniai“ įrenginiai. Tai padarė stilių ne tik šiuolaikiniu, bet ir komfortabiliu.

Avangardas – tai kontrastų stilius. Kambarys, įrengtas šiuo stiliumi, kaip tik iššūkį meta aplinkui ir sako apie savo savininko drąsą. Todėl nėra stebuklo, kad tokio dizaino kryptis yra ypač populiarus tarp kūrybiškų profesijų žmonių ir visų neįprastų asmenybių.

Pastelinių tonų, būdingų, pavyzdžiui, kantri ar romantizmui, čia nėra. Avangardas – tai pirmiausia ryškumas. Čia dažnai naudojami kontrastai. Pavyzdžiui, geltona baldų spalva su raudonomis sienomis. Visuotinai, jei žmogus planuoja įrengti kambarį šiuo stiliumi, jam reikia apsilankyti bet kurioje vidutinėje buto kambarioje ir pažiūrėti, kokie tonų deriniai ten yra. Po to galima grįžti namo ir daryti viską atvirkščiai. Pastaba! Tokia stiliaus koncepcija laikomasi visuose patalpose. Pavyzdžiui, net vonios gali būti įrengtos ne tradiciniais baltų ir mėlynų tonų, o, pavyzdžiui, geltonų, raudonų, oranžinių ir kt.

Kokių nors ypatingų reikalavimų dėl medžiagų avangarde nėra. Deja, čia naudojama beveik viskas, pradedant standartiniu mediena ir baigiant stiklu, betonu, plastiku ir toliau. Tačiau dauguma žmonių vis tiek renkasi čia naudoti „šiuolaikines“ medžiagas (t. y. metalą, tekstilę ir kt.). Pagrindinis reikalavimas pasirenkant – padaryti kambarį maksimaliai nesusijusį su „tipiniais“ projektais.

Avangarde baldai – tai vienas iš dėmesio centrų. Todėl prie jų pasirinkimo reikia pribaigti ypač atidžiai. Idealiu atveju baldai turi būti pagaminti pagal individualų projektą. Ir nereikia bijoti eksperimentuoti sudarant eskizą. Kuo daugiau baldai bus skirtingi nuo to, kuo „visi pripratę“, tuo geriau. Pavyzdžiui, kambariuose, įrengtuose šiuo stiliumi, galima sutikti drobžių-blizgų, kėdžių-lašų, mozaikinius kėdes ir kt. Jei žmogus neturi galimybės užsakyti baldus pagal savo projektą, tada galima įsigyti tipinius dizaineriškus variantus. Svarbiausia, kad jie turėtų spalvingą ir kokybišką apmušalą. Standartiniai komodai, sofos, kėdės ir kt. čia netinka. Prenumeruojant baldus parduotuvėje galima orientuotis į haiteko ar minimalizmo stilius. Svarbus momentas. Avangardas „mėgsta“ laisvą erdvę. Todėl, pasirenkant baldus, reikia kreipti dėmesį ne tik į jų išvaizdą, bet ir į funkcionalumą.

Avangardas „nepripažįsta“ smulkių dekoro elementų, tokių kaip žvakės ir statulėlės. Todėl, nuo jų išdėstymo namuose geriau atsisakyti. Jei žmogus planuoja įrengti savo gyvenamąjį namą avangardo stiliumi, jam verta įsigyti kokių nors didelių vazų griežtų geometrinių formų. Nes šioje dizaino kryptyje kiekvienas dekoro elementas turi būti atskiru meno kūriniu. Neblogas variantas būtų išdėstyti kokius nors egzotinius augalus, kurie galėtų sukurti papildomą dėmesio akcentą patalpoje. Tačiau jie turi augti kokiuose nors ryškiuose ir neįprastuose puoduose. Galbūt, jų taip pat teks padaryti pagal savo projektą. Puodų medžiagoms nėra reikalavimų. Jie gali būti pagaminti tiek iš plastiko, tiek iš keramikos ar kitų medžiagų. Čia viskas priklauso tik nuo savininko asmeninių pageidavimų. Kitas dekoro elementas, kuris organiškai įsilies į avangardą, yra paveikslai. Tačiau klasikiniai natiurmortai čia netinka. Geriau pakabinti ant sienos paveikslą, atliktą kubizmo, abstrakcionizmo ir kt. stiliumi.

Tipinės žibintinės čia, vėlgi, netinka. Žibintai, kaip ir viskas kita, turi būti tikru meno kūriniu. Todėl geriau užsakyti jų gamybą pagal savo projektą arba tiesiog pasirinkti parduotuvėje kokias nors neįprastas modelius, kurie nėra ypač populiarūs.

Čia galima veikti „iš priešingos“. Kai kurie dizaineriai, dekoruodami patalpas šiuo stiliumi, visiškai neįvykdžia jokių taisyklių. Tai turi savo „žaismingumą“. Kai kas įeina į tokias patalpas, jam atrodo, kad jis pateko į „kūrybinį baisumą“. Nesustebina, kad šis dekoravimo kryptis turi tam tikrą populiarumą. Kitų dizainerių darbe naudojamas kitas principas, kuris susiformavo dar XX amžiuje. Jo esmė paprasta. Patalpose pasirenkama kažkokia „taškas“. Tai gali būti, pavyzdžiui, sofa, stalas, kažkokia technika ar kitas bet kuris daiktas. „Taškas“ atlieka „centro“ vaidmenį patalpose. Todėl visi kiti daiktai išdėstomi kaip apie jį. Patalpos, įrengtos pagal šį principą, atrodo gana įspūdingai. Bet yra ir trečioji dizainerių grupė. Jie mėgsta palikti maksimumą laisvos erdvės ir atlikti patalpų zonavimą. Šiuo atveju avangardo erdviniai sprendimai tampa daugiau panašūs į kitus šiuolaikinius stilius (pvz., minimalizmą). Pastebėkite! Ypatingu populiarumu naudojasi trečioji kryptis.

Tekstilės atžvilgiu ypatingų reikalavimų nėra. Avangarde jis naudojamas visur. Svarbiausia, kad jis nebūtų pernelyg „puošnus“. Mažus aksesuarus čia geriau nepridėti. Jie bus išsiskiriantys iš bendros stiliaus koncepcijos ir sukurs nepatogų įspūdį žiūrovui. Kiekvienas aksesuaras čia turi būti atskiru meno kūriniu. Todėl patariama atsižvelgti į daiktus iš žinomų dizainerių, kai kurįte požymių.

Šiuolaikinės technologijos gali būti integruotos į interjerą, nepažeisdamos patalpos stilistinio vieneto. Todėl avangardą leidžiama papildyti įvairiais „protaringaisiais įrenginiais“. Be to, juos galima pakankamai organiškai įterpti į bendrą patalpos kompoziciją arba atskirai akcentuoti juos. Kaip dėl ekologiškumo – avangarde tai pakankamai ginčytinas klausimas. Čia naudojami įvairūs medžiagos, įskaitant ir iš plastiko pagamintas.

Svečių kambarys.

Ši kambarys turėtų būti viso namo stilistiniu centru. Bet duoti kokius nors konkrečius patarimus dėl jo apipavidalinimo yra gana sunku. Čia viskas priklauso tik dizainerio fantazijos. Pagrindinis reikalavimas – svečių kambarys neturėtų būti panašus į tipinius projektus. Miegamasis. Čia geriau neperdėti su kontrastais. Visgi migamasis – tai vieta poilsio. Todėl jį galima apipavidalinti ir ryškiais, bet santykinai kuklesniais nei likusioje namo dalyje tonais.

Virtuvė. Čia viskas turėtų būti ne tik ryškiai, bet ir funkcionaliai. Tačiau neįmanoma užmiršti, kad avangardas pasižymi minimalizmo dvasia. Todėl visas baldai čia turėtų būti maksimaliai funkcionalūs ir patogūs naudoti.

Vonios kambarys. Čia reikalavimai tokie patys kaip ir virtuvėje – ryškumas, kontrastai ir funkcionalumas.

Note: This translation takes into account local standards and construction norms and rules in Lithuania.

• Nebijokite eksperimentuoti. Avangardo stiliaus pagrindinis uždavinys – padaryti butą nesusijusį su kitais.
• Neužterškite patalpos. Avangardas, nepaisant savo ryškumo, dvasia daug ko bendra su minimalizmu ir hai-teku.
• Kurkite kontrastus. Tai yra pagrindinė šio stiliaus koncepcija.
• Norėdami pabrėžti stilistinį sprendimą, galite padaryti kelias nišas skiriasi daiktams laikyti ant sijos. (Pastaba: Šis vertimas atsižvelgia į vietinius standartus ir statybos normas bei taisykles.)

Avangardas – tai drąsus stilius. Čia naudojami sprendimai, kurių nėra jokiuose kituose dizaino kryptimis. Todėl šio stiliaus naudojimas gali išskirti bet kokį butą iš bendro skaičiaus. Aplankymas tokių patalpų ilgai įsimenama.