Neogotinis stilius arkitektūroje ir interjere

Neogotikinis stilius interjere ir architektūroje – vienas populiariausių istorinių stilių mėgėjams. Jo atsiradimas siejamas su Anglija 40-aisiais XVIII amžiaus metais. Neogotika pamažu paplito po visą pasaulį. Neogotikinis stilius pasižymi gausiais akcentais, dėmesiu medžio drožybai, masyviems interjero elementams, natūraliomis medžiagomis ir tamsiais tonais, kurie derinami su aukso ar raudonos spalvos elementais. Šis stilius tinka tiek griežtumo, tiek ir paslapties mėgėjams. Neogotikinis stilius interjere ir architektūroje turi savo ypatingus bruožus, kurie turi būti atsižvelgiami atitinkant vietines statybos normas ir taisykles. Pavyzdžiui, Lietuvoje statybos normos nustato tam tikrus reikalavimus medžio drožybai ir naudojamoms medžiagoms, todėl reikia atsižvelgti į šias normas, kurdami neogotikinio stiliaus interjerą.

Neogotikinis stilius atsirado Anglijoje XVIII a. viduryje romantizmo judėjimo metu. Pradžioje kryptis rėmėsi žinomais viduramžių meno pavyzdžiais. Tuo pat metu palaipsniui buvo integruojami to meto šiuolaikiniai medžiagos ir technologijos. Vystantis neogotikai, atsirado didesnė sudėtingumas ir daugiaprasmiškumas. 1795 m. Viljamas Bekfordas sumanė statyti Fonthilės abatiją Vilčšyre, kuri išsiskyrė 90 metrų aukščio aštuonkampiu bokštu ir neogotikiniu stiliumi. Rezultatas buvo tas, kad Europos diduomenė to meto laikotarpyje perėmė įdomų idėją ir pradėjo laikytis to paties stiliaus. Rusijoje stilius tapo populiarus tik XVIII a. pabaigoje. Aktualumas išliko per visą XIX a. Šiuolaikiniuose erdvėse vis dar naudojami neogotikinio stiliaus elementai, kurie sėkmingai pritaikomi prie šiuolaikinių poreikių. Tai gali būti išdrožinėti baldų elementai ir mažosios gotikinės architektūros formos, kaminai, gobelenai ir skrynios. Pagrindiniu adaptacijos variantu tampa tamsios sienos realizavimas. Kaip papildomi aksesuarai naudojami vitražai, iškiliai nusidėvėję metalo elementai, kalvoti šviestuvai ir žvakidės iš bronzos.

Neogotikos spalvų gama pasižymi ryškiomis ir sotybomis spalvomis su gilomis tonais. Tarp populiariausių atspalvių išsiskiria pilkas, tamsiai mėlynas, purpurinis, vyšninis, rubino, alavas ir išsižėlęs juodas. Svarbu teisingai naudoti atspalvius skirtinguose patalpose, kad išvengti nusiminimo. Dažnai miegamajame naudojami sidabriniai ir auksiniai raštai, kurie sujungia skirtingas paviršius ir spalvas. Svečių salone dominuoja bežo-rožiniai sienų tonai su tamsiais užuolaidomis ir lipdiniais su sudėtingais raštais. Kabinete dažniausiai naudojamas natūralus medis, įskaitant ir sijas, kurios sulyginamos ir montuojamos ant lubų. Aptaisymui naudojami šie medžiagos:

• sudėtinga mozaika;
• tamsios spalvos medis;
• medinės panelės;
• freskos arba tapyba, įskaitant individualią, su dailininko piešiniais;
• gobelenas ir tekstilinės panelės;
• tamsūs mediniai arba akmeniniai grindys;
• natūralus akmuo – granitas arba marmuras. Baldams būdingos aukštos kojos, didelės matmenys ir masyvus dizainas. Naudojama filenčių arba lygių paviršių, išlaikant gamtinę medienos faktūrą. Baldų nugarėlės yra pakankamai aukštos. Norint sukurti vientisą erdvę, sėkmingai derinami lovos su metaliniais elementais, skrynios ir kalvės stalai. Gerai atrodo komplektai iš suoliukų ir kėdžių su odiniu apmušalu, kurie puikiai tinka kaip valgomasis komplektas. Neįmanoma sukurti užbaigtos erdvės be kokybiško dekoro neogotikos stiliumi. Aktualūs šarvai, metalinis dekoras iš latuno ir bronzos, herbai ir šviestuvai. Įdomus papildymas – tapyba ir panelės su medžio drožiniais. Šviestuvai nenutrūksta būti aktualūs, puikiai derinasi su veidrodiniais, stikliniais ir mediniais paviršiais. Apšvietimo prietaisai tampa vienais ryškiausių elementų patalpose neogotikos stiliumi. Naudojamos masyvios kalvės žibintai su krištoliniais pakabukais. Pagrindiniu elementu tampa metalinis žiedas, ant kurio montuojamos netradicinės formos lemputės. Tokie žibintai puikiai papildo sienų žibintus ir stovus toje pačioje stilistikoje. Geru sprendimu tampa grynai juodo arba balto apšvietimo prietaisų įgyvendinimas.

Planavimas yra svarbus neogotikos stiliaus kūrimo veiksnys. Erdvė turi būti ne tik dekoratyvi, bet ir patogi kasdieniam naudojimui. Ypač aktualūs butai ir privatūs namai su didelėmis virtuvėmis-svetainėmis, prie kurių prisijungia miegamieji ir darbo kambariai, erdvi vaikų kambariai. Aktualu yra neogotikos stiliaus mansardos įrengimas, kai formuojamos iš medžio neįprastų formų vidinės laisvės, kontrastuojančios su sienų atlikimu. Kadangi stilius sėkmingiausiai įgyvendinamas dideliuose patalpuose, ypač efektyvus yra zonavimas. Miegamajame papildomai įrengiama poilsio zona su minkštais kėdėmis ryškių atspalvių, turinčiais aukštas nugaras. Darbo kambariui būdinga bibliotekos zonos išskyrimas, kuriai pasirenkama daugiausia tamsios, beveik juodos medžio baldų. Didžiausiame patalpose įrengiama virtuvės zona, poilsio vieta ir valgykla. Čia taip pat yra vieta funkcionaliam kaminui.

Patalpose vyrauja tekstiliniai dirbiniai. Pirmo plano atsiranda tamsūs arba sotūs užuolaidos, viduramžių gobelenai, velvetinė apmušalas. Svarbu atsižvelgti į tankius vienatoniais arba raštais audinius su išreikštu kontrastu. Lovoje su raižytais elementais naudojami tankūs baldakinai rožinio-pilko, gilių mėlyno atspalvių. Dekoratyviniai pagalvėliai iš sameto arba velveto dažniausiai atliekami rubininiais arba kitais sotais atspalviais. Aksesuarai daugiausia atlieka dekoratyvinę funkciją. Jie išsiskiria stilistiniu įgyvendinimu. Populiarūs daugybės šviestuvėliai su natūraliomis žvakėmis pakankamai didelio aukščio. Domina senoviniai staliniai laikrodžiai su vingiuotais ornamentais, grakščios fotografijų rėmeliai. Tiems, kurie mėgsta istorinę tikrumą, gamina charakteringus skrynių ir riterių šarvus ant stovų.

Šiuolaikines technologijas, kompiuterines ir namų įrangas svarbu atsargiai integruoti į neogotikinį interjerą. Siekiant išlaikyti stilistinį vieningumą, renkama įtaisoma technika. Vieninteliu išimtiniu atveju tampa virtuvės ir dujokaukės, kurios atliekamos klasikiniu stiliumi su apvaliomis perjungimo valdymo skaitmeninėmis klaviatūromis, aukso ar sidabro dekoru. Svarbia reikalavimu tampa laikytis ekologiškumo aspektų, naudojami antrinio panaudojimo ir perdirbimo medžiagos, įskaitant LDSP ar MDF. Efektyviai atrodo špono apdaila, kuri leidžia tuo pačiu metu taupyti, išlaikyti ekologiją ir gauti gražias medines paviršius. Interjere dažniausiai naudojami natūralūs medžiagos, įskaitant medį, metalą, stiklo įstatymus ar akmeninius dirbinius.

Kuriant patalpas neogotikos stiliumi, atsižvelgiama į funkcionalumą ir konkrečių patalpų ypatybes: 1. Svečių kambarys. Dekoravimui naudojami kokybiški tapetai su natūriniais ar augalų ornamentais, dekoratyvinė štukatūra su ryškiomis faktūrinėmis paviršiais. Grindims naudojama inžinerinė lenta, parketas ar keramogranitas, imituojantis marmurą. Gerai atrodo ryškiaspalvių minkštų baldų komplektai, tamsūs mediniai spintai ir komodai, derinami su stiklinėmis įstiklintomis dalimis. Daugiarūšiai šviestuvai su kristalais padidina apšvietimą, daro patalpą išskirtinę ir nepamirštamą. 2. Virtuvė. Aktuali tamsioji arba grynoji balta baldų linija. Plačiuose kambariuose papildomai montuojama funkcionali sala su maudykla ir kepimo paviršiumi. Turint laisvos vietos čia įrengiama valgyklos grupė su dideliu stalu ir marmurine arba medine stalo viršūne, kėdėmis su aukštomis nugaromis. 3. Vonios kambarys. Domina atskiroji vonia ant grakščių kojų arba „šviesų“ žvėrių. Aktualios rūsys ant aukšto postamento, dideli langai arba didelės veidrodinės paviršiais. Kombinacija su tamsiais sienų paviršiais arba faktūrine keraminės plytelės padaro erdvę išskirtinę ir nepamirštamą, bet neprarandančią funkcionalumo. 4. Miegamasis. Būdingas apdailinimas tamsiomis medinėmis panelėmis su sudėtingais ornamentais. Lovos pasižymi mastingu, baldakinu ir drožinėtomis detalėmis. Domina suolai arba kaukė su minkštomis sėdynėmis. Tokia patalpa gali būti pakankamai tamsioji arba grafitinio tamsiai pilko atspalvio su raudonu tekstile. Tuo atveju reikės kokybiško daugiarūšio apšvietimo, kad interjeras neatrodytų nusivylusiu. Siekiant sukurti lengvesnę atmosferą, sienos apdailinamos bežiniais arba alyvuogių atspalvio medžiagomis. Ypač aktualu neogotikos naudojimas dideliose atvirose erdvėse su laisva planavimu. Čia gerai atrodo daugiarūšiai lubų šviestuvai, aukšta masyvi baldų linija, mastiniai divanai ir minkštos kėdės, sudarančios vientisą kompoziciją. Privačių namų interjere sėkmingai realizuojama neogotika erdvėje su sraigtine arba maršo laiptais, vedančiais į antrą aukštą. Būtent čia gerai montuoti daugiarūšiai šviestuvai, kurių ilgis gali viršyti vieną metrą. Mažose patalpose neogotikos stilius nerealizuojamas visiškai. Tuo metu čia gerai atrodo atskiri elementai. Galima įdiegti tik dekoratyvinius elementus arba naudoti puskolonas, taip pat lipdinius. Erdvę papildys aukštos grindų plintos šviesiu arba tamsio atspalvio.

Norint realizuoti neogotikos stilių, reikia sekti toliau nurodytomis veiklos sekomis:

1. Planavimo ir erdvių zonavimo sprendimas. Jei didelės kambario nėra, rekomenduojama atlikti perplanavimą, kad būtų galima išdėstyti pakankamai masyvų baldų ir interjero elementų. Reikia atsižvelgti į poilsio ar darbo vietų, virtuvės zonos ir vaikų žaidimo erdvės išdėstymą.
2. Apdailos pasirinkimas. Pirmiausia reikia pasirinkti kokybiškus tapetus su augaliniais ornamentais, dekoratyvinę štukatūrą arba mozaiką, priklausomai nuo patalpos paskirties.
3. Apšvietimo pasirinkimas. Kokybiški apšvietimo įrenginiai apima masyvias daugiakamienes šviestuvas, aukštos dekoratyvumo užkabinamus žibintus ir izoliuotos formos sieninius žibintus.
4. Baldai ir dekoratyviniai detalės. Reikia pasirinkti tiek funkcionalius, tiek dekoratyvius modelius. Kai kurie elementai gali būti rankų darbo meistrų darbas, įskaitant unikalų sienų piešimą ir medžio raižybos panelių kūrimą. Pasirenkant medžiagas, baldus ir dekorą, galima orientuotis pagal biudžetą. Jei galimybės yra ribotos, galima pasirinkti LDF ar MDF, keraminius plyteles su natūralaus akmens imitacija, laminatą su ryškia medžio faktūra. Turint lėšų, pasirenkama tik natūralios ir brangios medžiagos, įskaitant parketą, keramogranitą, marmurines stalviršes ir medžio sienų panelius iš vertingų medžio rūšių. Norint sukurti unikalią erdvę, galima naudoti tik neogotikos stiliaus dekorą. Gerai atrodo daugiakamienės šviestuvos su žvakės formos lempomis, papildytos panašiomis sieninėmis žibintuvėmis. Papildomai galima naudoti natūralius žvakių laikiklius, paviršius su marmuro arba medžio faktūra. Taip pat svarbu pasirinkti tamsius ir sotus spalvų atspalvius su ryškia tekstūra, kad būtų tinkamai perteikiamas stilistinis kryptis.

Su neogotikos stiliaus interjero pagrindiniais aspektais galima susipažinti pagal dizainerių sprendimus ir nuotraukas: Taip pat galima pamatyti sėkmingą dekoro įgyvendinimą:

Neogotikos stiliaus interjeras yra sudėtingas, funkcionalus ir daugiaprasmis. Pilnai savarankiškai jį sukurti nėra lengva, bet galima naudoti atskirus elementus ar dekoratyvinio apipavidalinimo detales. Patyręs dizaineris padės rasti efektyvų sprendimą, atsižvelgdamas į planavimo sprendimą, interjero ir baldų išdėstymą, dekorą ir funkcines detales. Svarbu žinoti pagrindinius stiliaus momentus ir bruožus, kad sukurtų tikrai unikalų erdvę.