Plytų imitacija vidaus apdailai

Sienų apdaila mūro stiliaus interjere – tai ne tik madingas trendas, bet ir praktiškas bei estetiškai pagrįstas sprendimas. Mūro keramikos imitacijos naudojimas leidžia pasiekti norimą efektą be didelių išlaidų ant senosios apdailos demontažą, mūrymą ir konstrukcijos stiprinimą.

Vidaus sienos, apdailintos mūro stiliaus, vizualiai išplėtina erdvę, suteikia stiliui industrinių niuansų ir nereikalauja sudėtingo priežiūros. Tačiau svarbu žinoti, kokie mūro imitacijos tipai egzistuoja, kuo jie skiriasi vienas nuo kito ir kaip teisingai pasirinkti montavimo būdą.

Labiausiai paplitusiu variantu laikomi PVC panelės, imituojančios mūruotą sieną iš reljefinio plastiko. Šios gaminiai gaminami didelėmis plokštėmis, lengvai montuojamos net ir į nelygias sienas, atsparios drėgmei ir mechaniniams pažeidimams. Jas dažnai renkasi norint apdailinti balkonus, virtuves ir prieangius, kur svarbu palaikymo paprastumas ir praktiškumas.

Šių panelių montavimas atliekamas sukleja arba su varžtais. Patalpoms su didesne drėgme rekomenduojama naudoti drėgmę atsparį kleją ir apdoroti plyšius hermetiku. Taip pat svarbu tiksliai suderinti jungtis, kad plyšiai atrodytų realistškai.

Jeigu norite ne tik estetikos, bet ir šilumos bei garso izoliacijos gerinimo, kreipykite dėmesį į MDF panelės plyteles. Jos pagamintos iš medienos, padengtos laminuota plėvele, imituojančia tikrų plytų reljefą ir spalvą. Pagrindinis privalumas – ekologiškumas ir šilumos izoliacinės savybės, dėl kurių medžiaga dažnai naudojama gyvenamuosiuose patalpose.

Montavimas įmanomas į kliją arba su šiaudinėmis plokštėmis, ypač jeigu sienos nelygios. Svarbu užtikrinti ventiliacinę plyšį tarp sienos ir panelės – tai apsaugos nuo drėgmės kaupimosi. Toks būdas puikiai tinka svetainėms, miegamiesiems ir kabinetams.

Šiuolaikinis sprendimas – lanksti plytelė su plytų raižyba, pagaminta iš smėlio ir polimerų mišinio. Jos pagrindinė ypatybė – gebėjimas kartoti sienų, kolonų, arkų ir kitų nestandartinių paviršių išlinkimus. Plytelės turi apie 2–3 mm storio, prilipdo prie bet kokio pagrindo tipo ir gerai laikosi net temperatūrų svyravimų sąlygomis.

Prieš pradedant darbus, sieną reikia valyti ir gruntuoti. Plyteles dėtoje pagal išankstai nubrėžytą lygį, pradedant nuo apačios. Sujungimus galima palikti atvirais arba užtepti tirpalu, kad suteiktų didesnę realistiškumą.

Tiems, kas ieško natūralumo ir tvirtumo derinio, tinka stiklofibrocementinės plokštės plytelėms. Šis medžiagas jungia lengvumą, tvirtumą ir drėgmės atsparumą. Jis aktyviai naudojamas viešuosiuose ir gyvenamuosiuose interjeruose, ypač zonose, paveiktose intensyvia eksploatacija.

Plokštės tvirtinamos naudojant montavimo profilį arba kleją. Medžiagas nereikalauja sudėtingo priežiūros, neblunka ir atsparus mechaniniams pažeidimams. Jis tinka koridorių, holių ir netgi vonių kambarių apdailai.

Puikus būdas įgyvendinti originalų dizainą — tai dekoratyvinė apklinkimo apdaila. Šis metodas leidžia sienoje sukurti realistišką mūrą iš bet kokio medžiagos: alavasto, cementinės mišinio arba akrilinių medžiagų. Šio požiūrio ypatumas — galimybė pasirinkti bet kokį piešinį, plyšių gylį ir net senovinio mūro efektą.

Darbui reikės šablono, mastikos arba kelmos, taip pat patirties taikant faktūrines medžiagas. Po džiovinimo mūrą galima nudažyti, padengti laku arba sukurti nudilimo efektą. Metodas puikiai tinka akcentinėms sienoms, nišoms arba zonavimo zonoms interjere.

Namų gamybos polistireno plytelių imitacija – tai aktyviai naudojama DIY projektuose metodas. Polistirenas lengvai pjaunamas, jis lengvas, pigus ir paklūsta dažymui. Jis naudojamas dekoratyviniuose tiksluose, dažnai – arkuose, televizijos zonose ar norint dekoruoti fotografijų zonas.

Procesas nėra sudėtingas: polistirenas pjaunamas į reikiamo dydžio elementus, po to priklijuojamas prie sienos ir nudažomas akriline dažais. Toks dekoras yra daugiau laikinas ir dekoratyvinis, bet akurate dirbant atrodo labai efektingai.

Sudėtingesnė alternatyva – gipsiniai plytelių imitacija. Gipsinės formos užpildomos patiems arba perkamos jau paruoštos. Po išdžiovinimo elementai priklijuojami prie sienos ir nudažomi. Svarbu nepamiršti, kad gipsas trapus ir bijo drėgmės, todėl tokių elementų naudoja tik sausuose patalpose.

Jeigu reikia greito ir nepiguo būdo – tinka tapetai į mūrą vidaus apdailai. Tai ritininiai medžiagai su fotospausdinimu arba mūro sienos tekstūra. Jie lengvai lipdomi, slėpia mažus defektus ir tinka net nuomojamiems patalpomis.

Tačiau jie turi ir savo trūkumus: arti žiūrint tampa matoma, kad mūras – plokštumas. Todėl tapetus rekomenduojama naudoti kaip laikiną variantą arba fonui, kur realistiškumas nėra kritiškas.

Pasirinkimas priklauso nuo keleto faktorių:

1. Patalpų tipas: drėgnų zonų atveju tinka PVC ir stiklofibrocementas, o gipsas ir MDF – tik sausiems;
2. Biudžetas. Prieinamiausios yra tapetės ir polistirenas, vidutinę pakopą užima PVC panelės ir lanksti plytelės;
3. Montavimo įgūdžiai – tapetės ir PVC panelės lengvai prilipinamos savo rankomis, o su gipsu ar štukaturu geriau dirbti turint patirties;
4. Tvyrumas. Patvariausios yra stiklofibrocementas ir MDF, o polistirenas ir tapetės tinka laikinam apdailai.

Svarbu iš anksto suskaičiuoti plotą, apskaičiuoti medžiagos nuotėkius ir paruošti visus įrankius. Daugeliui sprendimų užtenka kanceliarinio peilio, lygiuo, ruletės ir klejo. Svarbiausia – neskubėti, mūriškai paruošti pamatą ir laikytis technologijos.

Mūro imitacija taikoma ne tik klasikinėse sienose. Šiuolaikiniai dizaineriai vis dažniau naudoja šį priemį neįprastose vietose. Pavyzdžiui, fiktivus mūras tampa efektinga įstiklinta baldų nišose, židinių apvadais ar net lubų apdailoje. Vaikų kambariuose jis kombinuojamas su dažais, kuriant „nuogų sienos“ efektą pasakų ar industrinio stiliaus. Toks požiūris ypač gerai tinka interjerams su teminiu zonavimu.

Dar vienas įdomus priemonė – kolonų ir puskolonų apdaila. Jos dažnai atrodo nuobodžiai arba „iškrenta“ iš bendro erdvės vaizdo. Mūro imitacija padeda paversti šį elementą išreiškiančia detale. Naudojami lankstūs plytelės arba polistireno pusgaminiai, kurie lengvai pjaunami pagal formą.

Šiuolaikinė plytų imitacija jau seniai išeina už tradicinės raudonosios terakotos spalvos ribų. Gamintojai siūlo daugybę atspalvių: pienišką, pilką, grafitinę, šiltą smėlio, bežą, alyvų, koralinę, mėlyną ir net juodą. Toks pasirinkimas leidžia pritaikyti dekoratyvinę mūro klotinę stiliams – nuo skandinaviško iki poparto.

Lofto interjeruose dažniausiai pasirenkama šiurkšti ir tamsi plytų klotinė su paryškintais plyšiais. Skandi- arba provanso stiliais geriau atrodo baltos plytos su lengva faktūra. Minimalizmui tinka monochromatinis apdailos sprendimas – dažniausiai pilkas arba snieglinis, be matomų plyšių. O eklektikoje dizaineriai leidžia sau eksperimentų: plytos gali būti rožinės, žydros, su marmuro įvairumais arba su metaliniu blizgesiu.

Antrinėje rinkoje dažnai pasitaiko butai su pasenusiais apdailos elementais: 9-to dešimtmečio piešinių sieninės apklojamos, linoleumas, plastikas. Čia mūro imitacija gali tapti pigiu būdu atnaujinti interjerą be kapitalinio remonto. Ji maskuoja sienų nelygumus, leidžia greitai transformuoti interjerą, vizualiai padidinti lubas ir paversi sienas šiuolaikiškesnėmis.

Norint pagreitinti procesą, naudojami klijiniai paneliai, savikojos plytelės arba sieninės apklotinės su realistiška foto spausdinimu. Taip pat galima nudažyti panelius ar plyteles, imituojančias mūrą, spalva, atitinkančia interjerą. Tai suteikia daugiau laisvės ir padeda vengti šabloniško vaizdo.

Mūro imitacijos atsparumas išoriniams poveikiams tiesiogiai priklauso nuo medžiagos. PVC ir stiklofibrocementas puikiai atlaiko drėgmę ir temperatūros svyravimus. Juos galima švartu trynėti drėgnu raštu, naudoti silpnus valymo priemones. MDF yra jautresnis vandeniui, todėl svarbu stebėti laminuotos plėvelės vientisumą.

Tinkas ir gipsas linkę dėl mušimo truputėliams. Rekomenduojama juos dengti apsaugančiu laku – matiniu ar blizgančiu. Tai sustiprina paviršių ir palengvina priežiūrą. Lanksti plytelė lengvai valoma, bet gali prarasti spalvą dažnai naudojant agresyvią chemiją.

Tapetai po mūru beveik nevalomi, jei neturi drėkamųjų dangų. Todėl juos reikia naudoti „sausose“ zonose: už lovos galvūtės, darbo kambariuose, saugojimo zonose.

Mūro imitaciją dažnai kombinuojama su mediena, akmeniu, betonu ar tekstiliniais paneliais. Toks mišinys suteikia interjero gylį, vizualiai skaido erdvę ir sukuria įdomius faktūrų kontrastus. Pavyzdžiui, falsifikuotas plytų mūras vienoje sienoje derinamas su medine lentyna kitoje, sukurdami balansą tarp industrialumo ir šilumos.

Virtuvėje plytinę zoną prie kepimo plynės galima apvaduoti stiklo apsauga. Miegamajame – suderinti plytas su minkštais paneliais prie galvos pusės. Koridoriuje – pridėti veidrodis metaline rėma ir taškinę apšvietimo sistemą. Kombinuoti sprendimai ypač geri mažuose patalpuose: jie nukreipia dėmesį nuo matmenų ir sutelkia į dizainą.

Šiuolaikiniai gamintojai akcentuoja saugumą ir ekologiškumą. Vis daugiau medžiagų turi kokybės sertifikatus, neiskskiria žalingų medžiagų ir tinka gyvenamiesiems patalpoms, įskaitant vaikų. Ypatingu populiarumu žymausiai vandens pagrindu sudaryti mišiniai ir plytelės iš antrinio perdirbto žaliavos.

Trendas į ekologišką minimalizmą skatina dizainerius rinktis šviesią, lygią plytų imitaciją kombinuojant su natūraliu medienos, lino audiniais, baldais iš perdirbto plastiko. Tai sukuria interjerą, kuris yra harmoningas ne tik vizualiai, bet ir prasme.